Žalingi įpročiai – kodėl nepavyksta jų atsikratyti?
Įžengdami į naujus metus, daugelis mūsų prižadame šiemet pagaliau pradėti sportuoti, sveikiau maitintis, anksčiau eiti miegoti. Vis dėlto, greitai šie pažadai subliūkšta ir muilo burbulai. Kodėl taip nutinka? Pasak geros savijautos ekspertės Gintarės Jonaitytės, nedaugelis supranta, kad siekiant tikslo, prireiks iš pagrindų pakeisti savo įpročius.
Smegenų ,,autopilotas“
2016 m. Duke‘o universiteto (JAV) atliktas tyrimas atskleidė, kad net 45 proc. mūsų kasdien atliekamų veiksmų yra ne sąmoningi sprendimai, o automatiniai įpročiai. Anot mokslininkų, automatizuodamos mūsų veiksmus, smegenys tokiu būdu taupo energiją ir pastangas sudėtingesniems veiksmams. Todėl ryte atsikėlę, tarsi automatiškai išsivalome dantis, nusiprausiame po dušu, suvalgome pusryčius ir važiuojame į darbą. G. Jonaitytės teigimu, norint pakeisti automatiniais tapusius savo įpročius, prireiks pastangų ir tam tikrų veiksmų reguliaraus kartojimo. Būtent dėl šios priežasties daugelis žmonių neįgyvendina savo tikslų ir grįžta prie senųjų įpročių.
,,Mūsų smegenys yra sutvertos taip, kad jos visais būdais bando mums palengvinti kasdienybę. Labai pavargtume, jei turėtume apgalvoti kiekvieną savo veiksmą. Todėl smegenys pasirūpina, kad daug mūsų kasdienių veiksmų vyktų automatiškai ir mums nereikėtų nuolat įtemptai mąstyti. Deja, šis smegenų bruožas mums neretai sutrukdo įgyvendinti svarbius tikslus. Įvesti naują įprotį į kasdienybę yra procesas, tad dalis žmonių pasiduoda – sako ekspertė. – Pagalvokime apie automobilio vairavimą. Važiuodami mums puikiai pažįstamu keliu, mes atsipalaiduojame, ramiai dairomės per langą, klausomės radijo. Tačiau prireikus važiuoti visiškai nežinomu keliu, įsitempiame, jaučiamės nejaukiai, nes tai mums naujas įprotis. Lygiai taip pat yra su bandymu sportuoti ar sveikiau maitintis. Kadangi šie įpročiai mums yra nauji, jaučiamės tarsi ne savo rogėse. Be to, norint prisijaukinti naują įprotį, būtina atsikratyti ir seno, automatinio. Kitaip sakant, pvz.: ne tik valgyti daugiau daržovių, bet ir atprasti kas vakarą prie televizoriaus kimšti saldumynus, nesveikus užkandžius.“
Pasak pašnekovės, dėl šios priežasties apie 80 proc. Naujųjų metų pažadų nustojami įgyvendinti jau vasario mėnesį. ,,Pastebiu, kad žmonės išsikelia naujus tikslus, tačiau jų įpročiai pasilieka seni. Tad kaip tada įgyvendinti užsibrėžtą pokytį? Dažnai nesuprantama, kad norint pasikeisti, reikės pakeisti ir žalingą įprotį – atkreipė dėmesį ji. – Pavyzdžiui, žmogus nori gerti mažiau kavos, tačiau rytais varginantis galvos skausmas jį priverčia ir vėl grįžti prie šio įpročio. Tokiu atveju, reikėtų ne tik stengtis gerti mažiau kavos, bet ir išsiaiškinti galvos skausmo priežastis. Galbūt ją skauda dėl per mažo fizinio aktyvumo ar gryno oro trūkumo, nervinio išsekimo? Vadinasi, norint sumažinti išgeriamą kavos kiekį, reikės pradėti daugiau judėti lauke.“
Į sėkmę – mažais žingsniais
Jonaitytės teigimu, išsikeltą tikslą galima pasiekti naują įprotį pavertus automatiniu. Tada jis nebekels iššūkių, nes bus atliekamas tarsi ,,autopilotu“. Vis dėlto, tam prireiks mažiausiai dviejų – trijų mėnesių. ,,Šiuo metu labai populiarios 21-os dienos įpročių įgyvendinimo programos. Tačiau jos yra didelis mitas, nes tokio laiko tiesiog per mažai, kad galėtum prisijaukinti įprotį, kuris išliktų visą gyvenimą. Du -trys mėnesiai jau yra tas periodas, kai įprotį galima paversti automatiniu ir apie jį nebegalvoti – paaiškino ji. – Be to, moksliškai įrodyta, kad per du – tris mėnesius sėkmingai galima automatiniais paversti ne daugiau dviejų – trijų įpročių. Veiksmų nuoseklumas neleis palūžti tikslų ir įpročių įgyvendinimo kryžkelėje bei sugrįžti prie senosios kasdienybės. O kai keičiami vos pora įpročių, jie sėkmingai, žingsnis po žingsnelio įvedami į esamą gyvenimo būdą ir žmogui keistis tampa kur kas maloniau. Sutikite – jei įgyvendinami pokyčiai neteiks jokio malonumo ir tik kels kančią, žmogus tikrai nepasieks užsibrėžtų tikslų.“
Pasak ekspertės, taip pat labai svarbu neužsibrėžti sau pernelyg kardinalių pokyčių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl naujamečiai pažadai lieka neįgyvendinti. ,,Būna žmonių, kurie nori pradėti sportuoti, tačiau niekaip nesugeba bent jau išeiti pasivaikščioti. Jeigu toks žmogus išsikels tikslą kasdien eiti į sporto salę, jam bus per sunku, greitai pritrūks motyvacijos. Be to, mes apskritai labai priešinamės kardinaliems pokyčiams ir jų vengiame. Todėl geriausia užsibrėžti vieną ar du įgyvendinamus įpročius, kuriuos pakeisime ir juos reguliariai atliksime – sako ji. – Labai dažnai tikslų įgyvendinti nepasiseka vien dėl to, kad žmogaus užmojai buvo grandioziniai ir realybėje tiesiog neįgyvendinami.“
Svarbiausia – aiškus tikslas
Pasak G. Jonaitytės, dažniausiai žmonėms nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų pokyčių todėl, kad jie netaisyklingai suformuoja savo tikslus – jie nėra aiškūs, apčiuopiami, pamatuojami.
,,Taisyklingas savo tikslų suformavimas yra didelė dalis galutinės sėkmės. Formuluojant tikslus, siūlau vadovautis pasaulyje populiaria S.M.A.R.T. metodika, teigiančia, kad tikslai turi būti konkretūs, išmatuojami, realistiški, įgyvendinami (jums prasmingi), turėti nustatytą įgyvendinimo laiką. Tokiu atveju, žmogus galės susidaryti aiškią žingsnių seką, turės planą, žinos, ko jis siekia ir kada turi tai pasiekti, galės pokytį fiksuoti ir išmatuoti – atskleidė ji. G.Jonaitytė pateikė ir blogų ir gerų tikslų pavyzdžių:
Blogas tikslas: pradėsiu valgyti daugiau daržovių artimiausiu metu (visiškai nekonkretu – kokių daržovių, neišmatuojama (nėra apibrėžta kuo vertins), nerealistiška („daugiau“ neaišku „kiek“?), nėra prasminga – nežino dėl ko tai daro?, nėra įvardinto tikslaus tikslo įgyvendinimo laiko (artimiausiu metu – kada tiksliai, kiek laiko įgyvendins?)
Geras tikslas: Suvalgysiu žalialapių salotų (ką darysiu – konkretumas), 3 kartus (realistiška, nes pvz. valgė 2 kartus į savaitę) į savaitę su mėsa (įgyvendinama, nes su mėsa valgydavo kažkokių daržovių, bet netinkamų, pvz marinuotų, o išgirdo vebinare, kad žalialapės salotos padeda virškinti gyvulinius riebalus tad jausis lengviau ir geriau, tad prasmingas tikslas) pusę metų (gali tikslą pamatuoti, įvertinti progresą, imtis tolesnių veiksmų).
Taip pat svarbu įvardinti, koks konkretus įprotis jums trukdo siekti savo tikslų ir kaip jį turėtumėte pakeisti (pvz.: įprotis valgyti čipsus vakarais prie TV nepadės pasiekti tikslą – numesti 10 kg per 3mėn., bet pvz. įprotį valgyti čipsus pakeitus į suvalgyti papjaustytų morkų su avinžirnių pesto padažu galėtų prisidėti svorio ir alkio sureguliavimo) Neretai žmonės mąsto tik apie rezultatą – tarkime, sulieknėti ir įtilpti į suknelę. Tačiau nepagalvojama, kokius įpročius reikės pakeisti, norint tai pasiekti. Tikimasi tarsi stebuklingos piliulės, kurią išgėrus viskas pasikeis. Tačiau pokyčiai nėra vienkartinis poelgis, o kasdienių įpročių įgyvendinimo rezultatas. Nei per vieną naktį, nei per dvi savaites mes nepasikeisime. Tai yra procesas, kurio metu suformuoti nauji įpročiai, idealiu atveju, tęsiasi visą gyvenimą.“
Remiantis klientų, išsibarsčiusių po visą pasaulį patirtimis, moksline praktika, norint sėkmingai įgyvendinti tikslus, suformuoti įpročius, kurie tęstųsi visą gyvenimą, G. Jonaitytė dalinasi savo pačios sukurtoje „Sveikų įpročių ugdymo programoje“. ,,Mano tikslas – motyvuoti žmones ne tik pasiekti išsikeltus tikslus, bet ir suformuotus naujus sveikus įpročius tęsti visą gyvenimą. Tai tikrai įmanoma! Jei paklaustumėte, ką man davė sveikų įpročių ugdymas? – mano atsakymas būtų labai išmatuojamas – 18 m. nekintantį svorį, 10 m. besiplečiantį verslą, virš 150 paminėjimų žiniasklaidoje. Tai yra be galo svarbu, nes žmonės dažnai ilgainiui sugrįžta prie senų įpročių. Tad norisi juos paskatinti atrasti savo vidinę galią ir nenustoti siekti savo tikslų“, – sako geros savijautos ekspertė.
Straipsnis išspausdintas, dienraščiuose Kauno diena (visa grupė)
