Saldintų gėrimų akcizas įsigaliojo, bet smogia ne tik limonadams: sporto mitybos produktai brangsta dešimtimis eurų
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo saldintų gėrimų akcizas, pristatytas kaip priemonė mažinti cukraus vartojimą ir skatinti sveikesnius visuomenės pasirinkimus. Viešojoje erdvėje akcentuojama, kad saldinti gaivieji gėrimai dėl šio mokesčio pabrango nežymiai, dažniausiai minimi keli ar keliolika centų už litrą.
Tačiau įstatymo taikymas atskleidė ir kitą jo pusę. Pagal galiojančią tvarką akcizas taikomas ne tik cukrumi, bet ir saldikliais saldintiems produktams, todėl jis palietė ir dalį sporto mitybos bei izotoninių gėrimų rinkos. Kai kuriais atvejais tai reiškia ne kelių centų, o kelių ar net keliolikos eurų kainos padidėjimą vienai pakuotei.
Būtent dėl šios disproporcijos į viešumą išėjo sporto mitybos verslo atstovai, teigdami, kad po sveikatingumo skatinimo vėliava apmokestinami produktai, kurie skirti fiziškai aktyviems žmonėms ir dažnai turi labai mažą cukraus kiekį. Tuo pat metu Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad į akcizo taikymo sritį sąmoningai įtraukti ir saldikliai, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis.
Akcizas kirto ir sporto benduomenei
Sporto mitybos įmonės „Maistas Sportui“ vadovas Vidmantas Šmitas laiške redakcijai nurodė, kad, įsigaliojus saldintų gėrimų akcizui, mokestis pradėtas taikyti ir baltyminiams bei izotoniniams produktams, kuriuose yra saldiklių, net jei juose beveik nėra cukraus.
Kaip pavyzdį jis pateikė baltyminį produktą, kuriame 100 gramų sudaro 0,5 gramo cukraus. Dėl to, kad produkte yra saldiklio, jis laikomas akcizo objektu ir apmokestinamas 4,3 euro už kilogramą tarifu, todėl 2,5 kilogramo pakuotė pabrangsta 10,75 euro. „Tai atrodo tiesiog nesuvokiama, kad produktai, skirti žmonėms, kurie rūpinasi savo sveikata ir sportuoja, apmokestinami mokesčiu, kurio pirminė paskirtis buvo nukreipta į visuomenės sveikatos gerinimą“, – rašo „Maistas Sportui“ direktorius.
Įmonė taip pat kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl situacijos išaiškinimo ir gavo atsakymą, kad baltyminiai koncentratai laikomi cukraus akcizo objektu, jei jų sudėtyje yra saldiklių. Pasak V. Šmito, tai reiškia, kad sporto mitybos produktai brangsta ne dėl cukraus kiekio, o dėl skonio suteikimo.
„Taip gaunasi, kad gazuoti gėrimai su cukrumi pabrangs centais, o sportuojantys ir aktyviai gyvenantys žmonės bus nubausti šio mokesčio labai stipriai. Tiesiog apmaudu stebėti tokias įstatymų grimasas ir netinkamą jų taikymą. Nemanome, kad yra nors kiek logikos mokėti cukraus akcizą už produktus, kuriuose cukraus nėra, pavyzdžiui, baltyminius koncentratus“, – rašo jis.
Ministerijų atsakas: apmokestinimas priklauso ne nuo paskirties, o nuo sudėties
„Maistas Sportui“ vadovo aprašytą situaciją savo komentaruose iš esmės patvirtina ir valstybės institucijos. Tiek Sveikatos apsaugos, tiek Finansų ministerija nurodo, kad saldintų gėrimų akcizas nuo 2026 metų taikomas pagal produkto sudėtį, o ne pagal tai, kam jis skirtas ar kokiomis aplinkybėmis vartojamas. FM teigimu, pagal akcizų įstatymo nuostatas apmokestinami tie gėrimai, kuriuose yra nustatytas tam tikras kiekis pridėtinių cukrų arba saldiklių, taip pat jiems ruošti skirti koncentratai.
Ministerija nurodo, kad apmokestinamas vanduo, mineralinis vanduo ir kiti nealkoholiniai gėrimai, jei 100 mililitrų jų sudėtyje yra daugiau kaip 2,5 gramo pridėtinių cukrų arba jei juose yra saldiklių. Gėrimų koncentratų atveju šie kiekiai vertinami pagal 100 mililitrų arba 100 gramų produkto, priklausomai nuo jo formos. Tuo pat metu įstatyme aiškiai išskirtos produktų grupės, kurios nelaikomos saldintais gėrimais, tarp jų farmacijos produktai, medicinos priemonės, maisto papildai ir specialiosios medicininės paskirties maisto produktai.
SAM savo ruožtu aiškina, kad į akcizo taikymo sritį sąmoningai įtraukti ir saldikliai. Ministerija remiasi 2023 metų PSO rekomendacija, kurioje siūloma nenaudoti becukrių saldiklių kaip priemonės svoriui kontroliuoti ar neinfekcinių ligų rizikai mažinti. SAM nurodo, kad mokslinėje literatūroje nėra nustatytos ilgalaikės saldiklių naudos kūno svorio rodikliams, o dalis tyrimų sieja jų vartojimą su padidėjusia 2 tipo diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų nepageidaujamų pasekmių rizika.
Abi ministerijos pabrėžia, kad tokiu reguliavimu siekiama skatinti gamintojus mažinti pridėtinių cukrų kiekį ar atsisakyti saldiklių bei sudaryti prielaidas vartotojams rinktis mažiau sveikatai žalingus produktus. Taip pat pažymima, kad gėrimai su mažesniu cukraus kiekiu ar tik su saldikliais apmokestinami mažesniu tarifu.
Kainų augimas nesukels revoliucijos mitybos įpročiuose
Ministerijų argumentai apie siekį mažinti cukraus ir saldiklių vartojimą iš esmės dera su tarptautinėmis mitybos rekomendacijomis, tačiau, pasak mitybos ekspertės Gintarės Jonaitytės, pats akcizo veiksmingumas priklauso nuo to, kaip jis taikomas ir su kokiomis priemonėmis derinamas.
Ji atkreipia dėmesį, kad cukraus mokestis pasaulyje taikomas vienodai. Vienas iš Europos pavyzdžių – Jungtinė Karalystė, kur 2018 metais buvo įvestas saldintų gaiviųjų gėrimų mokestis, jis buvo orientuotas į gamintojus ir importuotojuss, o ne tiesiogiai į vartotojus. Tai paskatino vadinamąją produktų reformuliaciją, kai gamintojai buvo priversti mažinti cukraus kiekį produktuose, kad nepatektų į didesnį mokestinį tarifą. Pasak ekspertės, JK pavyzdys rodo, kad didžiausią efektą davė reformuliacija: gėrimuose, kuriems taikomas mokestis, cukraus kiekis sumažėjo apie 46% (2015–2020), o bendras su gaiviaisiais gėrimais parduoto cukraus kiekis sumažėjo 29% (2015–2018) “, – aiškina G. Jonaitytė.
Anot mitybos ekspertės, be aiškios komunikacijos ir švietimo, kodėl cukrus ar saldikliai laikomi nepageidaujamais, toks mokestis suaugusiųjų elgsenai turi per mažą poveikį. „Vien kainos pakėlimas nuo 10 iki 25 centų už litrą be supratimo, kodėl tai daroma, ilgalaikių įpročių nekeičia“, – pasakoja G. Jonaitytė.
Pašnekovė taip pat pabrėžia, kad sporto mitybos produktai ir izotoniniai gėrimai nėra kasdienio vartojimo prekės. Jie naudojami specifinėmis sąlygomis, fizinio krūvio metu energijai atgauti ar pagerinti vandens ir elektrolitų pasisavinimą, pagreitinti atsistatymo procesus, todėl juos vertinti taip pat griežtai kaip įprastus saldintus gaiviuosius gėrimus iš visuomenės sveikatos perspektyvos nėra visiškai pagrįsta, nes tai neatsižvelgia į vartojimo kontekstą.
Tuo pat metu G. Jonaitytė sutinka su SAM pozicija dėl saldiklių. Mitybos ekspertės teigimu, saldikliai gali turėti nepageidaujamą poveikį organizmui ir vartojimas didesniais kiekiais gali sukelti virškinimo problem, gali keisti žarnyno bakterijų sudėtų. Tiek cukrus ar saldikliai neturėtų būti kasdienės mitybos pagrindas: svarbiausia – mažinti bendrą saldaus skonio poreikį. Bet „jei reikėtų rinktis, kas geriau – šaukštelis cukraus ar saldiklis, sakyčiau tada: šaukštelis cukraus kartais – mažesnė blogybė nei kasdienis saldiklių vartojimas“, – aiškina pašnekovė.
Ekspertė taip pat nurodo, kad jei akcizas taikomas be pakankamo išskyrimo pagal paskirtį, fiziškai aktyviems žmonėms funkciškai reikalingi produktai tampa mažiau prieinami. Anot jos, politika turėtų skatinti sąmoningą pasirinkimą, o ne apsiriboti vien kainos didinimu.
Į sporto bendruomenės nuogąstavimus dėl smarkiai išaugusių kainų valstybės institucijos atkerta pabrėždamos, kad į akcizo taikymo sritį saldikliai įtraukti vedami svaraus tikslo – siekti sumažinti bendrą visuomenės „saldumo poreikį“ ir neskatinti cukraus pakeitimo dirbtiniais saldikliais. Savo ruožtu G. Jonaitytė prideda, kad tai reiškia ir būtinybę ieškoti kitokių sprendimų, pavyzdžiui, naudoti natūralius skonius, kurie gali būti išgaunami iš žemoje temperatūroje džiovintų ar liofilizuotų uogų, vaisių junginių derinant su pvz stefijos lapų saldumu vietoj saldiklių ar didelio kiekio cukraus. Tikrasis pokytis, pasak ekspertės, įmanomas tik tada, jei gamintojai paruoš geresnes produktų alternatyvas su pakeista sudėtimi, o ne tik padidins kainas. „Tyrimai rodo, kad būtent reformuliacija turėjo didžiausią efektą žmonių sveikatai ir įpročiams“, – teigia G. Jonaitytė.
Straipsnis publikuotas alfa.lt 2026.01.12
