Kaip išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą: mitybos ir psichoterapijos vaidmuo
Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra dažnai tampa iššūkiu dėl nuolatinio streso ir energijos trūkumo. Šiuolaikinis darbo tempas dažnai stumia mus į nuolatinį stresą trukdydamas atrasti laiko sau ir artimiesiems. Tačiau mitybos ir psichoterapijos pusiausvyra – dvi paprastos, bet labai veiksmingos priemonės – gali padėti išlaikyti balansą ir išvengti perdegimo.
Mityba – energijos ir emocijų pagrindas
Ką tai reiškia praktiškai?
Tyrimai (pvz., Harvard Medical School, 2020) rodo, kad subalansuotas maistas – daug daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų – gerina smegenų veiklą, dėmesio koncentraciją ir nuotaiką. Tai leidžia geriau susidoroti su darbo krūviu ir sumažina emocinį perdegimą.
Kokie mitybos įpročiai padeda?
- Reguliarus valgymas be ilgų pertraukų stabilizuoja energiją ir mažina stresą.
- Pakankamas vandens kiekis gerina koncentraciją ir mažina nuovargį.
- Maisto pasirinkimas, turintis mažai cukraus ir perdirbtų produktų, padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą ir gerą miegą.
PSO duomenimis, net 35 % dirbančiųjų patiria stresą dėl darbo ir gyvenimo balanso, kuriam įtakos turi ir mitybos kokybė. Todėl investicija į sąmoningą valgymą – tai investicija į savo gerovę tiek darbe, tiek namuose.
Psichoterapija – emocijų valdymo įrankis
Gebėjimas valdyti stresą yra ne įgimtas, o išmokstamas, todėl čia sau padėti galime pasitelkdami psichoterapiją, kuri tampa emocijų higienos įrankiu, padedančiu atpažinti vidinius konfliktus, perdegimo požymius, keisti žalingus įpročius, nustatyti sveikas ribas ir stiprinti emocinį atsparumą.
APA (angl. American Psychological Association, 2022) duomenys rodo, kad psichoterapija gali sumažinti perdegimą net 40 %. Tačiau tai ne vienintelė jos nauda, pavyzdžiui,
- Psichoterapija gali padėti atkurti santykį su kūnu, kas susiję tiesiogiai su mityba. Tyrimai rodo, kad žmonės, dirbantys su emocijomis terapijoje, dažniau pereina nuo emocinio prie sąmoningo valgymo įpročių. Pavyzdžiui, 2021 m. atliktas tyrimas žurnale Appetite atskleidė, kad praktinės terapijos (KET, Geštalto) metu buvo galima sumažinti persivalgymo epizodus ir pagerinti mitybos suvokimą bei kūno įvaizdį.
- Emocijų reguliavimas taip pat yra svarbus pokyčių įrankis. Kai žmogus išmoksta atpažinti ir įvardinti savo patiriamas emocijas, jis tampa atsparesnis stresui, mažiau impulsyvaus reagavimo ir daugiau aiškesnės komuniakcijos. Tai lemia ir didesnį pasitenkinimą darbu, ir mažesnį konfliktų kiekį asmeniniame gyvenime (Bouchard et al., 2019).
- Ir dar psichoterapija skatina sveikesnius gyvenimo būdo pasirinkimus, t. y. psichoterapiniai procesai dažnai sužadina vidinę motyvaciją labiau rūpintis savimi. Kai žmogus išsilaisvina iš savikritikos ar vidinio „reikia“, o veikia iš „noriu pasirūpinti savimi“, keičiasi ir jo kasdieniai sprendimai – nuo fizinio aktyvumo iki miego režimo. Tai patvirtina ir 2020 m. Journal of Health Psychology tyrimas, kuris parodė, kad psichoterapija ženkliai padidina savirūpos praktikų dažnumą.
Taigi darbo ir gyvenimo balansas prasideda nuo rūpesčio savimi – tiek kūnu, tiek vidiniu pasauliu. Pakeitus nedidelius įpročius mityboje ir išmokus valdyti emocijas galime patirti didelę geros savijautos transformaciją.
Atpažinai save? Kai stengiesi išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo, šeimos/partnerystės, savęs. Bet jauti vis tiek kažkas nukenčia – mityba, emocijos, energija? Mes kviečiame į rudenį startuosiančią unikalią programą, kurioje susijungia psichoterapija ir mitybos praktika, kad grįžtumei į save, prisijunk, laukiame Tavęs, grupė jau formuojama – https://ambervita.lt/produktas/sveiku-iprociu-islaikymo-programa/
