Aš žinau, kad Tu nori gyventi sveiką, energingą gyvenimą , tad leisk paklausti – kas Tau trukdo tokį gyventi?:)
Iš asmeninės patirties, konsultacijų su klientais, bendravimo su žmonėmis seminarų metu , paaiškėjo šios priežastys, kas trukdo gyventi sveiką, energingą gyvenimą žmonėms:
- Troškimai
- Šeimos tradicijos
- „pasimetimas“ informacijos gausoje
- Baimė ir emocijos
- Pagrįstų žinių trūkumas
Apie kiekvieną iš šių elementų kalbėsiu detaliai, pradėkime nuo TROŠKIMŲ.
Kiekvienas iš mūsų esame patyrę jausmą – potraukį kažkuriam maisto produktui-patiekalui. Dažniausiai trokštame „komfortiško“ maisto, kuris išskiria papildomus harmono dopomino kiekius, „užlieja“ mus malonumo banga. Taip mūsų nuotaika tarsi pagerėja, „išgaruoja“ negatyvios emocijos. Bet ar tikrai?
Mokslininkai pastebi, kad dažniausiai trokštame skurdžios maistinės vertės produktų – cukraus, miltų, druskos, riebalų, bet tai neturi jokios sąsajos tarp troškimo konkretaus produkto ir jo maistinės vertės.
Svarbu išsiaiškinti, kodėl NORIME vieno ar kito produkto, nes nuolatinis troškimų „patenkinimas“ gali turėti žalingos įtakos Jūsų sveikatai: ligos, svorio padidėjimas, savivertės sumažėjimas.
Pažvelkime, kas iš tiesų sukelia TOKIUS TROŠKIMUS:
1. Priklausomybės ir dopominas
Mūsų valgymą ir sotumą reguliuoja alkio – sotumo centras, esantis galvos smegenyse – pagumburyje, reaguodamas į kraujo cheminę sudėtį. JAV mokslininkai nustatė, jog polinkio persivalgyti priežastis yra ta pati, kaip ir polinkio žalingiems įpročiams bei narkotikams – dopamino, cheminės medžiagos esančios žmogaus smegenyse, perteklius.
Dopaminas yra smegenyse gaminama cheminė medžiaga, stimuliuojanti apetitą, atliekanti pažinimo ir kitas funkcijas.
Tokie produktai, kaip cukrus, miltai, druska ne tik iškreipia tikruosius prigimtinius skonio receptorius, bet ir sutrikdo natūralią smegenų ir viso organizmo veiklą –sukeliaį dopomino kiekio laikiną padidėjimą, kuris yra šokas organizmui, tad jis stengiasi sureguliuoti harmono kiekius, norint, kad organizmas sugrįžtų į stabilią būseną. Mes jaučiamės tik kurį laiką „gerai“ nuo tokio maisto, vėliau mūsų energijos lygis krenta staigiai, net į energetiškai žemesnę būseną nei iki šių produktų vartojimo ir organizmas pradeda ieškoti tų pačių produktų, tik jis jau reikalauja didesnių „dozių“, kitaip sakant šie produktai – tai dirbtiniai stimuliantai.
Sprendimas: rinktis sezoniškus, kiek įmanoma draugiškus aplinkai įvairų, saikingą, subalansuotą augalinės kilmės produktus.
2. Miego trūkumas
Miegas yra tarsi maistas smegenims. Moksliniai tyrimai pateikia įrodymus, kad, jei mums trūksta kokybiško miego (geriausias yra tarp 22:00-02:00, tik tomis valandomis gaminasi augimo-atsinaujinimo harmonas melatoninas), mes esame labiau priklausomi nuo nesveikų užkandžių, beverčio maisto (rafinuotų saldumynų, riebalų, konservuotų, stipriai apdorotų). Miego trūkumas tiesiogiai veikia du harmonus – leptiną ir greliną, kurie reguliuoja mūsų apetitą. Kai Jus kankina pastovi nemiga arba miego trūkumas, tada organizmas gamina daugiau grelino (alkio harmono), mažiau leptino (sotumo harmono) kiekį, kas dirbtinai didina bendrą apetitą. Jei reguliariai nepilnavertiškai išsimiegate, organizme grelino gamyba padidės 15 procentų, o leptino sumažėja 18 procentų.
Sprendimas: eiti miegoti 22 h: jei miegate nuo 22-24, tai grožį puoselėjate, jei nuo 24-02 – sveikatą.
3. Stresas
Kai Jūs nuolatos patiriate fizinį, emocinį, psichinį stresą, tada organizmas pradeda gaminti taip vadinamą „atsako“ arba „sprukimo nuo pavojaus“ harmoną – kortizolį. Jo padidėjimas organizme susijęs su apetito išaugimu ir su potraukiu rafinuotiems saldumynams ir riebalams. Papildoma energija iš šių produktų dažniausiai nėra išnaudojama pilnai (jei nesportuojate), tad papildomai gauta gliukozė nusėda į riebaliukus. Kortizolis sulėtina medžiagų apykaitą.
Sprendimai:
– aktyvios fizinės treniruotės (svorių kilnojimas, dviračio mynimas, tempimo ir jogos pratimai, bėgiojimas). Tik nereikia persistengti, nes pernelyg intensyvios treniruotės organizmui kels įtampą, tad sulauksite priešingos reakcijos.
-vitaminas C: jeigu šio vitamino gaunate nepakankamai, organizmas puola gaminti daugiau kortizolio. Daugiausiai vitamino C – šaltalankių uogos, žalioji paprika, citrusiniai vaisiai.
-kofeinas gali pakelti kortizolio lygį 25 procentais ir toks jis išsilaiko iki trijų valandų. Todėl, jeigu jūsų laukia sunki diena, geriau išgerkite žalių sulčių (kviečių želmenų su imbieru ar be jo), žaliojo kokteilio, kuriame yra ~60% žalumynų.
4. Perdirbti maisto produktai
Būtent minimalus perdirbimas yra tas veiksnys, kuris leidžia tikėtis, kad maistas bus sveikas. Jis bus sveikas ne tik susirūpinusiems dėl cukraus, bet ir dėl kitų dalykų – juk natūraliame maiste yra ne tik baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralų. Jei mūsų maiste apstu rafinuotų maisto produktų (cukraus, baltų miltų), konservuotų produktų, riebalų, jie gamina toksiškas medžiagas, dirgina virškinimo traktą, iškraipo tikruosius skonio receptus, dirbtinai „pririša“ prie nenaudingų organizmui produktų. Organizmas bando valytis, detoksikuotis nuo „šlamšto“ per odą (bėrimai), vėmimas, troškimas gerti, viduriavimas ar priešingai sulaikymas, skrandžio „stovėjimas“, dehidratacija.
Sprendimas: valgyti kuo sezoniškesnį, šviežią augalinės kilmės produktus – daržoves, vaisius, ankštines kultūras, riešutis, sėklas, gerti šviežias sultis, rejuvelaką (fermentuotas gėrimas), t.y vartoti gyvą maistą, nes gyvame maiste yra gyvybė, „mirusiame“ (apdorotame) nėra gyvybės – žūsta jį apdorojant.
