Pastaruoju metu dažnai girdime žodžius „ gerosios bakterijos“, „probiotikai“, „žarnyno mikroflora“ ir pan. Didelis susidomėjimas šia sritimi lėmė pripažinimas, kad kai kurių virškinimo trakto ligų, tokių kaip Krono ligos, opinio kolito, virškinamojo trakto vėžio gydymui svarbų vaidmenį atlieka žarnyno bakterijos: keičiantis asmens žarnyno mikrofloros sudėčiai, pasiekiami puikūs gydymo ir prevencijos rezultatai.
Mūsų žarnyno mikroflora: kada ji susiformuoja, pagrindinės gerųjų bakterijų funkcijos, normali žarnyno mikroflora
Pirmąją dozę žarnyno bakterijų gimęs žmogus gauna su motinos priešpieniu (krekenomis), o po to tas procesas tęsiasi geriant motinos pieną iki šešto mėnesio. Ankstyvą žmogaus žarnyno kolonizaciją bakterijomis skatina aplinkos faktoriai, tokie kaip higiena ir mityba, tuo tarpu individuali žarnyno mikrofloros sudėtis formuojasi veikiant šeimininko organizmo genetiniams veiksniams. Taip žarnyne pilnai susiformuoja žarnyno mikroflora. Tai viena iš priežasčių kodėl gimęs vaikas turi gauti ir mamos priešpienį, ir mamos pieną iki šešių mėnesių amžiaus. Gerųjų bakterijų atsiradimas vaiko žarnyne – vienas iš imuniteto formavimo etapų. Bet ir maitinant vaiką motinos pienu, ne visada vyksta viskas sklandžiai – juk ne visų mamų žarnyno darbas yra idealus. Jei mama turi problemų – jos piene naudingų bakterijų bus mažai.
Žarnyno mikrofloros funkcijos:
Visame 6,5 m ilgio virškinamajame trakte, sudarančiame apie 400 m² paviršiaus ploto, gyvena 500-1000 bakterijų rūšių, kurių koncentracija keičiasi, didėja nuo burnos išangės link.
a) normalaus vandens kiekio žarnyne palaikymas. Bakterijos didžiąja dalimi susideda iš vandens. Sausos išmatos rodo mažą žarnyno bakterijų kiekį;
b) vitaminų gamyba – B grupė, B12, vitaminas K;
c) žarnyno apsauga nuo nepageidaujamų bakterijų;
d) veikia šeimininko imuninę sistemą daugeliu lygių (virškinimo traktas yra didžiausias žmogaus imuninis organas, žarnyno sistemą sudaro net 80% visų organizmo imunocitų ‚ imuniteto ląstelių).
Normali žarnyno mikroflora:
Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrofloros sudėtis yra individuali ir pastovi. Bakterijos yra pasiskirsčiusios visame virškinimo trakte, tačiau didžiausias jų kiekis ir aktyvumas aptinkamas storojoje žarnoje. Viršutiniame virškinimo trakte (skrandyje, dvylikapirštėje ir tuščiojoje žarnoje) mikroflora yra palyginti negausi : čia bakterijų skaičius žymiai sumažėja dėl skrandžio rūgšties baktericidinio poveikio.
Ar teko išgirsti ir šitą teiginį: „jei užkietėjo viduriai, nevirškina, valgykite daugiau skaidulinio maisto. Visiška tiesa! Bet ar žinojote, kad trūkstant organizme natrio (druskos), kasa negali pagaminti neutralizuojančių rūgštį fermentų ir iš dvylikapirštės žarnos chimusas (maisto košelė, susidaranti žarnose iš maisto, veikiamo virškinimo sulčių), kurio ph < 6,0. t.y stipriai rūgstantis. Prasideda rūgimo procesas, analogiškas tam, kuris vyksta ir vyno gamyboje, kurio metu, kaip žinote, susidaro spiritas, o jo poveikis bakterijoms gi žinomas – juo sterilizuojami medicininiai įrankiai. Tad taip po truputį žarnyno geroji mikroflora nyksta ir tada belieka jau ne šaukšteliais, bet šaukštais semti „stebuklingąsias“ sėlenas, tikintis, kad jos padarys stebuklą. Bet situacija dažniausiai baigiasi priešingai – dar didesnėmis žarnyno problemomis ir nestabiliu, nekokybišku tuštinimusi. Žarnyno reikalus PIRMIAUSIAI REIKIA TVARKYTI PROBIOTIKAIS – maistu, kuriame gausu žmogui naudingų bakterijų.
PROBIOTIKAI – tai gyvi mikroorganizmai (gerosios nepatogeninės bakterijos), kurios prisitaikiusios išgyventi žarnoje, yra atsparios rūgščių ir tulžies poveikiui bei sugeba laikinai kolonizuoti virškinimo trakto gleivinę.
Bakterijos skirstomos į:
1. nepatogenines, t.y. nesukeliančias ligų, gerąsias bakterijas, kurios sudaro normalią ir organizmui palankią mikroflorą;
2. patogenines, t.y. sukeliančias ligas, blogąsias bakterijas (pvz., salmonelės ir kt.);
3. sąlyginai patogenines pusiau blogąsias bakterijas (pvz., stafilokokų, streptokokų ir kt.), kurios, kol jų nėra daug, nėra pavojingos.
Fermentuoti grūdų gėrimai (redžiuvelakai) – NATŪRALŪS PROBIOTIKAI:
Tad sveikatai yra labai svarbi harmonija, pusiausvyra tarp skirtingų bakterijų – disbiozė. Kai blogųjų ar pusiau blogųjų bakterijų kiekis padidėja kelis, keliasdešimt ar net kelis šimtus kartų arba net atsiranda tokių, kurių žarnyne visai neturėtų būti, susergama ar atsiranda žarnyno veiklos sutrikimų. Didžiausią probiotikų dalį sudaro dvi bakterijų grupės: bifidobakterijos ir laktobakterijos.
Ką naudingo nuveikia gerosios bakterijos organizme?:
- išskiria bakteriocinus, t.y. antimikrobines medžiagas, taip prisidėdamos prie natūralaus virškinamojo trakto imuniteto stiprinimo ir jo funkcijos normalizavimo;
- gerina maisto virškinimą ir jo pasisavinimą;
- dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose;
- sintetina kai kuriuos vitaminus (B grupės, folinę rūgštį),
- slopina organizmo alergines reakcijas į maistą, nes mažina žarnų pralaidumą alergenams ir juos suskaido;
- skaido kancerogenines medžiagas, saugodami organizmą nuo vėžio;
- slopina virusų išvešėjimą virškinamajame trakte, taip pat slopinant blogųjų bakterijų išvešėjimą po gydymo antibiotikais.
Uždegimo sąsaja su žarnyno mikroflora:
Uždegiminių žarnos ligų (pvz., Krono ligos) metu pakinta imuninės sistemos ir mikroorganizmų sąveika, tuomet sutrinka imuninė tolerancija normaliai žarnyno florai. Tad normali žarnyno mikroflora yra ekosistema, kuri reaguoja į uždegimą ne tik virškinamajame trakte, bet ir kitose organizmo sistemose. Probiotinės bakterijos gali atkurti žarnos mikroekologinę pusiausvyrą, sumažinti padidėjusį žarnos gleivinės pralaidumą bei pagerinti žarnyno imuninio barjero funkcijas, ir tokiu būdu slopinti uždegiminius procesus žarnoje.
Prebiotikų vaidmuo:
Prebiotikai – maistinė probiotikų (gerųjų bakterijų) medžiaga, padedanti jiems greičiau įsitvirtinti žarnyne. Prebiotikuose pačių bakterijų nėra, tačiau jie sudaro geras sąlygas jų mitybai. Ji pasižymi osmosiniu veikimu – pritraukia daugiau vandens į žarnyną, todėl didina žarnyno turinį, skatina motoriką.
Kas naikina gerąją žarnyno mikfroflorą?:
– kasdienė įtampa;
– aktyvumo stoka;
– prasta mityba;
– vaistai, ypatingai besaikis antibiotikų vartojimas.
Aš esu už NATŪRALUMĄ, tad probiotikus ir prebiotikus rekomenduoju rinktis natūralius, genetiškai nemodifikuotus, gautus natūralios fermentacijos būdu. Į jų sudėtį įeina nekenksmingi mikroorganizmai ir jų metabolizmo produktai.
O dabar rekomenduoju pasitikrinti, ar Jūsų žarnyne vyrauja balansas? Ar Jūs patiriate?
– alergiją ir kai kurių produktų netoleravimą;
– blogą burnos kvapą, dujų kaupimąsi, nepakeliamą išmatų kvapą;
– vidurių užkietėjimą, nereguliarų tuštinimąsi, hemorojų;
– dažnus peršalimus, virusinius susirgimus, bronchitą, bronchinę astmą;
– dujų kaupimąsi, vidurių pūtimą, dažnus virškinimo sutrikimus;
– riebaus maisto netoleravimą;
– energijos stoką, silpnumą be jokios priežasties, mieguistumą;
– skausmus apatinėje nugaros dalyje;
– imuniteto sutrikimus, nepakankamą atsparumą infekcijoms;
– ilgesnio miego poreikį;
– kepenų ir šlapimo pūslės skausmus;
– odos problemas, bėrimus, spuogus, votis, psoriazę, celiulitą.
Jei atsakėte nors į vieną teiginį TAIP, Jūsų žarnyno floroje įsivyravo disbalansas.
Mes įpratome susirgę šiomis ligomis tuojau bėgti į vaistinę ir kaip gelbėjimosi rato griebtis tablečių, o tonusą didinti vitaminais. Neišlaidaukite, pirkdami vaistus ir vitaminus, kol nesusitvarkysite su žarnyno flora! Jeigu Jūs pajutote kokių nors išvardintų simptomų, Jums pirmiausiai vertėtų pasvarstyti, ar nereiktų išsivalyti žarnyno NATŪRALIAI: aš rekomenduoju žaliųjų kokteilių programą ir/ar papildyti savo racioną fermentuotais grūdų gėrimais – redžiuvelakais.
Didelės sėkmės!
Kam pirkti sintetinių probiotikų, jei yra NATŪRALIŲ🙂
