Šiuo metu mes gyvename kiek neapibrėžtais laikais ir tai gali turėti įtakos emocinei ir fizinei savijautai. Ir šventės jau nebe už kalnų, ir dovanų reikia, o viskas visur gerokai apmigę..Ech!
Jei jaučiatės sunerimę ar įsitempę – ši būsena jau darosi kiek įprastoka šiuo „ypatingu“ laikotarpiu, būkite tikri, kad visada galite imtis veiksmų, norint sumažinti esamą emocinį ar fizinį krūvį, taip palengvindami nepageidaujamus simptomus, atsirandančius dėl per didelio streso.
Kaip stresas veikia kūną?
Kai patiriate stresą, Jūsų nervų sistema reaguoja į kraują išleisdama tokius hormonus – kortizolį ir adrenaliną. Tai vadinama kovos ar bėgimo reakcija, todėl organizme įvyksta tam tikrų pokyčių, kad galėtumėte atitinkamai kovoti su stresu.
Kai kurios kūno sistemos, pvz., virškinimas ir reprodukciniai organai, jų veikla sulėtėja, nes stresinėse situacijose jie nėra laikomi būtinais, o kitos kūno sistemos ir organai, tokie kaip jūsų širdis ir raumenų sistema, padidėja, nes jie ruošiasi kovoti su stresu. Išsiskyrus streso hormonams, padidėja jūsų širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, padidėja raumenų kraujotaka, pagreitėja kvėpavimo dažnis ir sustiprėja jutimai. Stresas taip pat gali padidinti skrandžio rūgšties gamybą, skatinti jūsų kepenis atiduoti daugiau cukraus (gliukozės) į kraują ir įtempti raumenis.
Ūmus, trumpalaikis stresas nekenkia jūsų sveikatai; tačiau nuolatinis ar lėtinis stresas yra žalingas ir labai neigiamai veikia jūsų kūną. Nuolat jaučiant įtampą darbe, per daug dirbant ar esant toksiškiems santykiams – tai situacijos, kai gali atsirasti lėtinis stresas. Kiti veiksniai, tokie kaip netinkama mityba (kurioje yra daug nesveiko maisto, cukraus, rafinuotų angliavandenių, gazuotų gėrimų ir kofeino), aplinkos teršalai (radiacija, pesticidai, buitinė chemija), tam tikri vaistai ir skiepai taip pat gali sukelti organizmo stresą. Taip pat tam tikros alergijos, nesibaigiančios odos problemos, lėtinis skausmas ar kančia dėl kažko taip pat sukelia nuolatinį kūno stresą.
Kai stresas užsitęsia, kokie galimi požymiai?
- Nemiga ir/ar miego problemos
- Nuovargis ir lėtinio nuovargio sindromas
- Galvos skausmas ir/ar migrena
- Prasta nuotaika, nerimas ir depresija
- Sumažėjęs fizinis lytinis potraukis
- Vaisingumo problemos ir erekcijos sutrikimai
- Aukštas kraujospūdis ir širdies ligų rizika
- Virškinimo problemos, tokios kaip refliuksas, rėmuo, skrandžio opos
- Susilpnėjusi imuninė sistema (tampate labiau jautresni ir pažeidžiamesni virusams ir bakterijoms)
Kaip natūraliai numalšinti stresą ?
Yra nemažai būdų, kaip natūraliai galite numalšinti stresą, taikant subalansuotą mitybą ir gyvenimo būdą, mąstymo/požiūrio „kampą“, fitoterapiją:
- Subalansuokite savo mitybą, atsisakydami „šlamštinio“ (beverčio) maisto, cukraus ir rafinuotų angliavandenių (baltos duonos ir baltų makaronų – pilno grūdo tinka, pyragaičių, pyragaičių, sausainių), trans-riebalų (rafinuoto aliejaus, kepto maisto) ir labai perdirbtų maisto produktų. Vietoj to, stenkitės, kad Jūsų maisto racione kasdien netrūktų šviežių natūralių daržovių ir vaisių ar jų produktų, pvz. jų miltelių (dar kitaip vadinamu super maistu), kurie yra koncentruotos tam tikros daržovės ar vaisiaus maistinės medžiagos patogioje vartoti ir įsisavinti formoje;
- Vitaminas C yra svarbi medžiaga, padedanti sumažinti streso hormonų kiekį organizme. Vaisiuose ir daržovėse ar kitoje jų formoje gausu vitamino C, taip pat antioksidantų, kurie yra gyvybiškai svarbūs apsaugant ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.
- Venkite per dažnai ir per daug vartoti kavą, nes kofeinas sustiprina kortizolio (streso hormono) gamybą ir sumažina melatonino, kuris yra miegą skatinantis hormonas, gamybą. Kofeinas taip pat gali prisidėti prie nerimo. Pabandykite kavos alternatyvas kaip įvairių prieskonių (cinamonas, gvazdikėlis, kardemonas, ciberžolė) arbata (jogų arbata) arba ciberžolės latte (ciberžolės milteliai, medus ir pienas).
- Magnis ir B grupės vitaminai yra būtinos maistinės medžiagos, kai kūnas patiria stresą. Šios maistinės medžiagos reikalingos ląstelių energijos gamybai, cukraus kiekio kraujyje reguliavimui ir nervų sistemos palaikymui kovojant su stresu. Padidinkite suvartojamų žalių lapinių daržovių (špinatų, lapinių kopūstų, kitų mėgstamų žalumynų kiekį ar išbandykite kitas žalumynų alternatyvas, žiemos sezonu labai praverčia ir daigintos sėklos, valgykite migdolus, viso grūdo ryžius, lęšius ir prinokusius avokadus, nes šie maisto produktai yra geri magnio ir B grupės vitaminų šaltiniai.
- Tokios vaistažolės kaip Ashwagandha, Rhodiola (Rhodiola rosea, vadinama kitaip lietuviškasis ženčenis) ir Sibiro ženšenis yra žinomos kaip adaptogeninės žolelės, nes jos padeda palaikyti ir „pritaikyti“ kūną streso metu. Vaistažoles galima vartoti kaip skystą ekstraktą, tinktūrą, tabletę ar kapsulę.
Sarbu, kad nenumotumėte ranka, o pripažintumėte, kad patiriate stresą ir surastumėte bei spręstumėte problemas, kurios kelia stresą, nesvarbu, ar tai būtų jūsų darbas, asmeninis gyvenimas ar jūsų sveikata.
Jei kovojate su savo darbo krūviu, pasikalbėkite su savo vadovu apie galimus sprendimus. Jei jūsų santykiai su partneriu yra įtempti, pasikalbėkite su jais apie tai arba kreipkitės į specialistą. Jei jūsų sveikata nėra tokia, kokia turėtų būti ar norėtumėte, kad būtų, kreipkitės pagalbos į gydytoją ar mitybos specialistą.
Tai gali padėti rasti streso priežastį ir palengvinti kelią į laimingesnį ir labiau subalansuotą gyvenimą.
Tikiu – Jums tikrai pavyks!
Su meile ir sveikata
Mitybos ekspertė
Gintarė Jonaitytė
Parengta pagal CNM informaciją.
Publikuota 2020-12-02
