- DARŽOVĖS
Taigi pirmasis rizikos veiksnys, kuris daro įtaką su mityba susijusioms ligoms yra DARŽOVĖS.
Daržovės yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, vitaminų, skaidulinių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų šaltinių. Jų vartojimas (o ypač šviežių daržovių) – naudingas ir paprastas būdas, siekiant išvengti daugelio lėtinių neinfekcinių ligų bei pagerinti savo sveikatą. Maistui vartoti tinkamos ne tik šviežios, bet ir džiovintos, šaldytos daržovės. Mažiausiai vertingi yra konservuoti produktai.
Daržovės yra turtingos:
Vitaminų ir mineralinių medžiagų (vitamino C, PP, A, folio rūgšties, B1, B2, B5, H, K, kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, ):
Vitaminas C – turi daugelis daržovių.
Vitaminas PP – randamas žirniuose ir pupose.
Vitaminas A – randamas šviežiose morkose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose.
Folio rūgštis – randamas žalialapėse daržovėse, tokiose kaip: špinatai, salotos, brokoliai, petražolės, pupelės, burokėliai ir kt.
Vitaminas B1 – randamas pupelėse ir žirniuose.
Vitaminas B2 – randamas pupelėse, žirniuose ir špinatuose. Vitaminas B5 – randamas žaliuose žirneliuose ir bulvėse. Vitaminas H – randamas žirniuose ir kukurūzuose. Vitaminas K – yra beveik visose daržovėse.
Kalis – randamas pupelėse, žirniuose, špinatuose, bulvėse.
Kalcis – randamas kopūstuose, petražolėse, brokoliuose, šviežiose daržovių sultyse. Fosforas – randamas sojų pupelėse.
Magnis – randamas ankštinėse daržovėse, petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse.
Geležis – randamas pupelėse, žirniuose.
Siera – randama ankštinėse daržovėse, brokoliuose, bulvėse, žiediniuose kopūstuose, česnakuose, svogūnuose.
- Skaidulinių medžiagų;
- Kitų medžiagų (dažomosios medžiagos, aromatinės medžiagos)
Pagal PSO yra labai svarbu, kad būtų kasdien vartojama pakankamai vaisių ir daržovių (400 gramų per dieną). Lyginant su vaisiais, daržovių rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau – apie 3– 5 porcijas, o vaisių – 2–4 porcijas. Deja, Lietuvos gyventojų daržovių suvartojimas nesiekia šių rekomendacijų – per dieną vidutiniškai suvartojama tik 260 g. vaisių ir daržovių,
Dauguma gyventojų (53,2 proc.) daržovių valgo 1– 2 kartus per savaitę (2013–2014 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais vykdė suaugusiųjų (19–64 m.) ir pagyvenusiųjų (65–75 m.) Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas). Šviežių daržovių kasdien vartoja 30,8 proc. gyventojų jas vartoja kasdien, virtų, troškintų ar keptų daržovių kasdien vartojo 7,2 proc. gyventojų.
Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp per mažo daržovių suvartojimo ir mirtingumo nuo išeminių širdies ligų, kurios yra viena iš pagrindinių mirties priežasčių Europoje. 2013 m. apskaičiuota, kad 5,2 milijono mirčių įvyko dėl per mažo vaisių ir daržovių vartojimo. Pagal PSO per mažas daržovių (bei vaisių) vartojimas yra vienas iš 10 pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių gyventojų mirtingumą. Apskaičiuota, kad visame pasaulyje nepakankamas vaisių ir daržovių suvartojimas daro įtaką apie 14 proc. mirčių nuo virškinimo trakto vėžio atvejų, apie 11 proc. – mirčių nuo išeminės širdies ligų atvejų ir apie 9 proc. – mirčių nuo insulto atvejų.
1 pav. Mirtingumas dėl nepakankamam daržovių vartojimui priskiriamų ligų pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2017 m.
Gera žinia ta, kad yra Kuo ir kaip papildyti organizmą, kai trūksta maistinių medžiagų?
Šis straipsnis parengtas pagal HI (Higienos instituto) duomenis ir informaciją.
Straipsnyje naudota:
- Barzda A, Bartkevičiūtė R, Baltušytė I, Stukas R, Bartkevičiūtė S. Suaugusiųjų ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių tyrimas. Visuomenės sveikata. 2016;1:85-94.
- Bartkevičiūtė R, Barzda A, Miliauskė R. Daržovių vartojimo skatinimo rekomendacijos. Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras. Vilnius, 2017.
- Skrobotovas R, Stukas R. Studentų ir mitybos ypatumai ir jų sąsajos su mitybos ir sveikatos raštingumu. Vilniaus universitetas, 2018.
- European Society of Cardiology. “Eating more fruit and vegetables is linked to a lower risk of dying from ischemic heart disease.” ScienceDaily, 19 January 2011.
- WHO | Increasing fruit and vegetable consumption to reduce the risk of noncommunicable diseases [Prieiga per internetą]. WHO. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 13 d.]. Adresas: http://www.who.int/elena/titles/fruit_vegetables_ncds/en/
- WHO | Promoting fruit and vegetable consumption around the world [Prieiga per internetą]. WHO. [žiūrėta 2018 m. lapkričio 14 d.]. Adresas: http://www.who.int/dietphysicalactivity/fruit/en/index2.html
